Lietuvos psichoanalizės draugija
Lietuvos psichoanalizės draugija

Psichoanalitinės psichoterapijos studijos

Psichoanalitinės psichoterapijos mokymo programa (toliau – PAPT MP) organizuoja ir vykdo Lietuvos psichoanalizės draugija (toliau – LPaD) kartu su Vilniaus Universiteto (VU) Filosofijos fakultetu. PAPT MP remiasi Europos psichoanalitinės psichoterapijos federacijos (EFPP) mokymo standartais ir 2023 m. yra iš naujo patvirtinta VU Filosofijos fakulteto Taryboje.

 

Pagrindinis PAPT MP tikslas – paruošti profesionalius psichoanalitinius psichoterapeutus, kurie remiantis tiek klasikine, tiek modernia psichoanalitine teorija, gebėtų atlikti psichoanalitinę paciento diagnostiką, užmegzti prasmingą psichoterapinį santykį, bei pritaikytų konkrečiam pacientui tinkamas psichoanalitinės psichoterapijos intervencijas.

 

PAPT MP apimtis: 5420 akad. val. (217 ECTS kreditų)

 

Studijų trukmė: 5 metai.

 

Mokymo programą sudaro:

  • Teorinės studijos. Baigiamoji teorinių studijų įskaita.
  • Asmeninė psichoterapija. Minimalus asmeninės psichoanalitinės psichoterapijos valandų skaičius – 250 val. Asmeninė psichoterapija pradedama kartu su teorinių studijų pradžia.
  • Individualios supervizijos. Trečiaisiais studijų metais programos dalyviai pradeda praktinį psichoanalitinės psichoterapijos darbą su pacientais, tad kartu pradeda ir profesinės pagalbos (supervizijų) procesą. Programos dalyvis turi įgyti ne mažiau 100 supervizijų, t.y. po 50 supervizijų pas du PAPT MP mokytojus – supervizorius. Iki 50 proc supervizijų leidžiama vykdyti nuotoliu.
  • Savarankiškas baigiamojo darbo rašymas ir gynimas.

 

Teorinės studijos vyksta pirmais – ketvirtais metais, rugsėjo- birželio mėnesiais teorinių blokų principu:

  • Bloką sudaro dvi dienos (pirmą mėnesio penktadienį ir šeštadienį);
  • Penktadienį (14.00-19.00) paskaitos ir seminarai;
  • Šeštadienį (9.00-16.30) paskaitos/seminarai ir techniniai seminarai (supervizinės grupės);

 

PAPT MP vykdo: LPaD patvirtinti PAPT mokytojai ir supervizoriai (patyrę psichoanalitiniai psichoterapeutai), kurių kvalifikacija atitinka EFPP standartus bei psichoanalitikai (Tarptautinės psichoanalizės asociacijos nariai). Atskiroms temoms mokyti gali būti kviečiami svečiai lektoriai.

 

PAPT MP teorinių studijų turinys:

 

I metai „Psichoterapijos propedeutika“: psichoterapeuto profesinės tapatybės formavimosi iššūkiai; psichoterapijos pagrindai; psichiatrijos pagrindai; psichologinių krizių teorija ir intervencija; psichoterapeuto etika; psichoterapinių intervencijų pagrindai; esminės psichoanalitinės sąvokos; įvadas į psichoanalitinę diagnostiką;

 

II metai „Psichoanalitinė raidos samprata ir diagnostika“: psichoanalitinės asmenybės raidos teorijos; psichoanalitinė diagnostika; psichoterapinių intervencijų pagrindai (tęsinys); pirmojo susitikimo ypatumai; psichoanalitinės psichoterapijos proceso etapai.

 

III metai „Psichoanalitinė asmenybės sutrikimų samprata ir gydymas“: asmenybės sutrikimų studijos; specifinės psichoanalitinės psichoterapijos technikos; klinikinių problemų psichoanalitinis vertinimas ir intervencijos.

 

IV metai „Psichoanalitinis psichikos sutrikimų supratimas ir gydymas“: klinikinių problemų psichoanalitinis vertinimas ir intervencijos (tęsinys); psichoanalitinio psichoterapeuto profesinės tapatybės ypatumai; profesinės etikos dilemų supratimas ir įveikimas; supervizijų panaudojimo kompetencijų ugdymas.

 

V metai „Integraciniai metai“: teorinė įskaita;  gilesnis psichoanalitinės teorijos ir praktikos integravimas tęsiant individualias supervizijas.

 

Pabaigę PAPT MP dalyviai turi išmanyti:

  1. pagrindines psichoanalitines asmenybės raidos teorijas, principus ir jų reikšmę klinikinei praktikai; socialinių – kultūrinių faktorių poveikį asmenybės formavimuisi bei psichoterapijos proceso ypatumams;
  2. suprasti psichoanalitinį asmenybės sandaros modelį (neurozinį, ribinį, psichozinį organizacijos lygmenis, gynybos mechanizmus ir objektinius ryšius) bei gebėti jį taikyti diagnostikos procedūroje;
  3. suprasti psichoanalitinio proceso eigos dinamiką: pasipriešinimo, regresijos, perkėlimo, projekcinės identifikacijos, išveikos, intersubjektyvumo ir kitus klinikinius fenomenus;
  4. diferencijuoti situacijas kai dirbama „perkėlime“ ir „su perkėlimu“; gebėti dirbti su raidos bei aktualiomis gyvenimo traumomis.
  5. suprasti psichoanalitinį psichoterapinio poveikio/pokyčio modelį;
  6. išmanyti trumpalaikės psichoanalitinės psichoterapijos intervencijos principus ir taikymą;
  7. suprasti bendruosius psichoterapinės etikos, psichiatrijos ir neuropsichoanalizės pagrindus.

 

Siekiama, kad pabaigę PAPT MP dalyviai gebėtų:

  1. diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimus remiantis psichoanalitiniu psichikos modeliu;
  2. įvertinti paciento motyvaciją ir tinkamumą ilgalaikei ar trumpalaikei psichoanalitinei psichoterapijai; kartu su pacientu išsikelti tinkamus psichoterapinius tikslus ir sudaryti terapijos planą bei kontraktą;
  3. sukurti bei išlaikyti terapinę sąjungą; empatiškai klausytis paciento ir suprasti jo neverbalinę komunikaciją;
  4. parinkti efektyviausias psichoanalitinės psichoterapijos intervencijas, remiantis santykiuose pasireiškiančiais perkėlimo, kontrperkėlimo, pasipriešinimo ir intersubjektyvumo fenomenais bei jų analize;
  5. suteikti pacientui „talpinimo“ ar „palaikymo“ funkcijas simptomų palengvinimo ar asmenybės transformacijos procese;
  6. įvertinti vykdomos psichoanalitinės psichoterapijos veiksmingumą;
  7. sklandžiai užbaigti psichoterapinį procesą bei formuluoti rekomendacijas;
  8. nustatyti ir išlaikyti profesinės etikos ribas;
  9. gebėti atpažinti situacijas kuomet reikalinga psichiatro pagalba;
  10. suprasti profesinės pagalbos (supervizijos ir intervizijos) principus ir sugebėti produktyviai ja pasinaudoti;

 

Baigus PAPT MP įgyjama PSICHOANALITINIO PSICHOTERAPEUTO PROFESINĖ KVALIFIKACIJA.

Išduodami dokumentai: Vilniaus Universiteto Profesinės kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimas ir LPaD Psichoanalitinės psichoterapijos mokymo programos baigimo pažymėjimas.

 

 

Informaciją taip pat rasite šiomis nuorodomis: