L. Kovarskio sveikinimas Draugijai

Gerbiami Lietuvos Psichoanalizės taikymo draugijos nariai ir visi prijaučiantieji,

 

džiaugiuosi kartu su Jumis, kad mūsų draugija sulaukė gražaus amžiaus. Manau, kad visi jos nariai šią dieną gali pagrįstai jaustis nuveikę vertingą darbą. Be šios draugijos kažin ar psichodinaminis mąstymas bei gydymo būdai ir psichoanalitinis, humanistinis santykis į žmogų būtų paplitę ir įsišakniję Lietuvoje.

Apgailestauju, kad negaliu dalyvauti šioje šventėje. Esu pažadėjęs papasakoti trumpą istoriją apie tai, kaip gimė mintis įkurti šią draugiją. Vieną 1989 metų pavasario šeštadienį susitikome trise – Rimvydas Augis, Virginijus Pocius ir aš. Mudu su Virginijum jau seniau buvome apsisprendę, kad bandysim kiek įgalėdami supažindinti Lietuvos psichiatrus ir psichoterapeutus su psichoanalitiniu mąstymu, bet Rimvydo iki tol nebuvau pažinojęs. Labai apsidžiaugiau išgirdęs, kad ir jis, dirbdamas su vaikais, remiasi psichodinamika ir labai domisi psichoanalize. Nuėjome į Aliumnato kavinę pasvajoti ir pasitarti. Jei prisimenate tą laikmetį, galite gerai suprasti mūsų nuotaiką – viskas atrodė įmanoma ir pasiekiama. Klausėme vienas kito, ko reikia siekti, kad psichoanalizei Lietuvoje atsirastų reikiama dirva. Iškilo trys svarbiausi dalykai: mums reikia bent jau kelių „tikrų“ analitikų, kad jie galėtų analizuoti ir mokyti kitus (tai atrodė kiek absurdiška), klinikinės bazės, kur metodas galėtų būti taikomas ir tiriamas – ja tapo Psichoterapijos centras ir, svarbiausia, suburti bendraminčius, su kuriais kartu galėtume mokytis ir siekti. Taip nusprendę ir papaišę viską ant Aliumnato servetėlės, nuskubėjome į Universiteto Psichologijos katedrą pas profesorių Gučą, kuris, laimei, buvo vietoje, išdėstėme jam savo planus ir paprašėme paramos. „Aš sergu, – pasakė jis, – todėl greitai rašykite pareiškimą draugijai įkurti ir atneškite man pasirašyti. Aš jus paremsiu kiek galėsiu.“ Taip ir gimė Lietuvos Psichoanalizės taikymo draugija.

Nuoširdžiai dėkoju draugijai, dažnai pagalvoju, stebėdamas psichoterapijos vystymąsi Suomijoje, kad ateityje ji galės vaidinti net dar svarbesnį vaidmenį saugojant ir vystant psichoanalitinę kultūrą ir psichodinamika besiremiančius psichoterapijos metodus.

 

Levas Kovarskis

 

Helsinkis,

2009 11 25